Prieš skaitydami informaciją apie spalvas ir jų reikšmę sapnuose, pirmiausiai prisiminkite ir apsvarstykite savo susikurtas kiekvienos spalvos asociacijas. Pavyzdžiui, ar kuri nors spalva jums primena konkretų žmogų, ar kūno dalį, ar kitą objektą, o galbūt spalva primena vaikystės žaislą.

Pavyzdžiui, balta spalva gali priminti mokyklą, kurioje mokėtės arba namą, kuriame augote.

Jei nepavyksta prisiminti, ką kiekviena spalva jums reiškia, žemiau rasite pateiktas bendras kiekvienos spalvos reikšmes sapnuose:

Balta / Juoda / Rožinė / Mėlyna / Rusva (smėlinė, gelsva) / Geltona / Auksinė

Balta spalva

Tačiau šio sapno alternatyva blogą žadanti: rytų kultūrose (Kinijoje, Indijoje, Japonijoje ir t.t.) baltą spalvą sapne matyti reiškia mirtį ir kančias.

Jeigu mergina sapnuoja, kad joja ant balto arklio (žirgo) ir vis apsidairo, nes paskui ją joja raitelis vis ant kito arklio – jos laukia nesėkmės ir pavojai, susiję su ateitimi ir jai svarbiais reikalais;

Jeigu sapne regite, kad Jojate ant balto arklio – tai geras ženklas.

Jis žada draugiškus santykius, džiaugsmingus susitikimus su jūsų širdžiai mielais draugais;

Jeigu sapnuojate, kad jojate ant juodo žirgo – jūsų reikalai klestės;

Jeigu mergina sapnuoja, kad joja ant juodo arklio, laukia netikėtas įvykis, kuris padės išsipildyti jos norams;

Jeigu sapne jojate ant puikaus bėro žirgo – jūsų norai išsipildys.

Jeigu sapną sapnuoja mergina, vadinasi, ji ryžtingai atsakys gerbėjui;

Sapnuoti, kad jojate drauge su moterimi – abipusė meilė;

Jeigu sapne jojate ant nepabalnoto arklio – vadinasi, jūsų reikalai pašliję.

Teks draugų prašyti paramos;

Jeigu sapnuojate, kad jojate siauru takeliu į aukštą kalną – ateityje laukia geras gyvenimas;

Joti nuo kalno – nesėkmės;

Jeigu sapnuojate, kad jūsų mylimasis joja paskui Jus – pasisekimas tarp gerbėjų;

Jeigu jojikė išsigandusi – vadinasi, ateityje laukia pavojai ir artimo žmogaus pavyduliavimas;

Jeigu sapnuojate, kad prajojote skaidrų upelį jūsų laukia sėkmė ir džiaugsmas, bet jeigu regite drumzliną upelio vandenį, tai džiaugsmą pakeis liūdesys;

Sapnuoti jojančią moterį – saugokitės apgaulės, atsargiau su naujom pažintimis;

Matyti jojantį kariškį – artinasi neramūs laikai;

Jojant nukristi – nelaimė.

Sapnų interpratacija pirmą kartą užfiksuota 3000-4000 metų prieš Kristų, tada jie buvo aiškinami ir aprašomi molinėse lentelėse. Sapnai mus apžavėjo nuo to laiko, kai galėjome juos atpasakoti. Nuo tada ir stengiamės suprasti jų reikšmes.

Kai kurių pirmųjų bendruomenių nariai negalėjo atskirti sapnų pasaulio nuo realiojo. Arba jie tiesiog pasirinko to nedaryti, nes galvojo, kad sapnai nėra realybės pratęsimas, o visai kitas, daug galingesnis, pasaulis.

Graikų ir Romėnų laikais, sapnai buvo priskiriami religijos sričiai. Tada žmonės tikėjo, kad sapnai yra Dievų žinutės arba pranešimai iš mirusiųjų. To laikmečio gyventojai į sapnus žiūrėjo tarsi į sprendimus ką ir kaip daryti, kokius veiksmus atlikti. Jie tikėjo, kad sapnai nusako ir perspėja dėl ateities. Buvo satomos specialios šventyklos, kuriose žmonės praleisdavo naktis tikėdamiesis, kad sapnuojant aplankys Dievų siųstos žinutės. Jų tikėjimas sapnais buvo labai stiprus ir galingas: dažnai nulemdavo didžiųjų politinių ir karinių lyderių veiksmus. Juodu ant balto užfiksuota, kad sapnų aiškintojai net lydėdavo lyderius į mūšius ir padėdavo parinkti karinę strategiją.

Aristotelis, graikų filosofas, tikėjo, kad sapnai buvo fiziologinės funkcijos, kurios leisdavo diagnozuoti susirgimus bei įvairius užkratus.

Helenistinio periodo metu didžiausias dėmesys buvo sutelktas sapnų savybei gydyti. Šventyklos buvo statomos sapnams ir jų galiai gydyti. Tikėta, kad sergantiems tereikia permiegoti jose ir per sapnus jie pasveiks.

Egipte šventikai taip pat buvo ir sapnų aiškintojai. Egiptiečiai užfiksavo savo sapnus hieroglifuose. Buvo tikėta, kad žmonės su konkrečiomis vizijomis ir ryškiais sapnai buvo palaiminti ir išaukštinti bei apdovanoti Dievų.

Kinijoje sapnai yra ta vieta, kur dvasia ir siela palieka mūsų kūnus kasnakt ir grižta tik bundant. Kinai tikėjo, kad sielos palieka kūnus tam, kad galėtų žengti į realųjį pasaulį. Jie baiminosi, kad, netikėtai pažadinus, siela gali nesuspėti sugrįžti. Dėl šio tikėjimo ir tradicijų dalis kinų dar ir dabar vengia žadintuvų. Kai kurios Šiaurės ir Pietų Amerikos indėnų gentys galvojo taip pat, kad siela palieka kūną, miegant ir sapnuojant. Jie tikėjo, kad ainiai (protėviai), įsikūniję į augalus ar gyvūnus, gyvena jų sapnuose. Sapnai indėnams buvo vieta, kur galėjo sutikti ir kontaktuoti su savo protėviais. O taip pat sapnuose jie rasdavo savo gyvenimo tikslą ir pašaukimą.

Viduramžiais sapnai buvo lyginami su blogiu, o sapnų vaizdiniai – velnio apraiškos. Buvo tikima, kad sapnuojant, pasiekiama labai pažeidžiama būsena, kada velniui lengviausia užnuodyti žmogaus sąmonę. Žmonės tikėjo, kad juodžiausius darbelius velnias atlieka per sapnus, kad galėtų nukreipti žmogų neteisingu keliu.

Ankstyvame 19-ame amžiuje sapnai buvo sulyginti su buities rupesčiais ar netgi virškinimo problemomis. Tada sapnas buvo skiriamas labai menkas dėmesys. Tik vėliau šiame amžiuje Sigmund’as Froid’as atgaivino sapnų svarbą, jų reikšmes ir poreikį interpretacijoms. Jis buvo sapnų studijų revoliucionierius ir pradininkas.

Apbendrinant visą žmonijos nueitą kelią skirtingose kultūrose ir civilizacijos, sapnai visada turėjo didžiulę svarbą, apgaubtą paslapties ir troškimo išaiškinti. Net ir Biblijoje sapnai paminėti kelis šimtus kartų.