<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
		>
<channel>
	<title>Comments on: Kambarys</title>
	<atom:link href="http://www.sapnuotisapnus.lt/sapnininkas/kambarys-3-reiksme/feed/" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://www.sapnuotisapnus.lt/sapnininkas/kambarys-3-reiksme/</link>
	<description>Didžiausias internetinis sapnininkas SapnuotiSapnus.lt - tai sapnų žodynas, sapnų reikšmės ir jų aiškinimai, sapnų paieška, klausimai apie sapnus ir atsakymai, sapnų pasakojimai bei komentarai.</description>
	<lastBuildDate>Sun, 21 Jun 2020 05:24:53 +0000</lastBuildDate>
	<sy:updatePeriod>hourly</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>1</sy:updateFrequency>
	<generator>http://wordpress.org/?v=3.6.1</generator>
	<item>
		<title>By: Rasa</title>
		<link>https://www.sapnuotisapnus.lt/sapnininkas/kambarys-3-reiksme/#comment-5012</link>
		<dc:creator>Rasa</dc:creator>
		<pubDate>Sat, 24 Aug 2019 12:02:49 +0000</pubDate>
		<guid isPermaLink="false">http://www.sapnininkas.cn/kambarys#comment-5012</guid>
		<description><![CDATA[Namas, kurį kartas nuo karto sapnuoju, su ratu einančiais kambariais. Šį kartą jis kažkoks apšnerkštas, labai šalta. Bandau užkurti židinį, bet yra tik pagaliai, kurie vos dega. Visi kambariai pilni mažai pažįstamų žmonių, kurie daro, ką nori. Viename kambarytje senas, didelis, baisus kurmis-žiurkė. Jis rausia duobę, nors pats matos ligotas, visai prie mirties. Aš su koja atsigulus užberiu jį žemėmis, labai jo bijau, žinau, kad reiktų užtrypt tas žemes, bet bijau, kad jis išlys į paviršių ir mane įtrauks ir neramu, kad vis dėlto tai gyvybė, kaip jį užmušiu. Žmonės taršo mano gražiai sulankstytus drabužius, niaukia kambarius , aš verkiu ir jaučiu kaip alpstu.]]></description>
		<content:encoded><![CDATA[<p>Namas, kurį kartas nuo karto sapnuoju, su ratu einančiais kambariais. Šį kartą jis kažkoks apšnerkštas, labai šalta. Bandau užkurti židinį, bet yra tik pagaliai, kurie vos dega. Visi kambariai pilni mažai pažįstamų žmonių, kurie daro, ką nori. Viename kambarytje senas, didelis, baisus kurmis-žiurkė. Jis rausia duobę, nors pats matos ligotas, visai prie mirties. Aš su koja atsigulus užberiu jį žemėmis, labai jo bijau, žinau, kad reiktų užtrypt tas žemes, bet bijau, kad jis išlys į paviršių ir mane įtrauks ir neramu, kad vis dėlto tai gyvybė, kaip jį užmušiu. Žmonės taršo mano gražiai sulankstytus drabužius, niaukia kambarius , aš verkiu ir jaučiu kaip alpstu.</p>
]]></content:encoded>
	</item>
</channel>
</rss>
