Sapnavau sapną, kuris labia suneramino.
Sapnavau savo tėčio laidotuves (tiksliau žinojau, kad čia jo laidotuves), betjis sėdėjo kartu prie stalo (nors realybėje mires jau prieš 6 metus). Aš vartau tėčio nuotraukų albumą ir iš jo išrinkinėju savo vaikystės nuotraukas. Pamačius eilinę savo nuotrauką, apsiverkiu. Gaila, kad tėtį laidoju, bet ir verkiu nuo kiekvienos nuotraukos. Sapne labia tėčio atsiprašau, kad susirenku savo nuotraukas ir paaiškinu, kad nenoriu, kad jos būtų pas jo antrąją žmoną. Tėtis žiūri į mane savo rudomis atlaidžiomis akimis ir sako “Suprantu”. Sapno pabaigoje mano žodžiai jam tokie: “Tu man neatsakei labia daug tau užduotų klausimų, atsakyk bent jau į vieną. Kodėl tavo antroji žmona manęs taip nekenčia?” Ir jis pradeda aiškinti kažką apie mano mama…. bet nepamenu ką

Būčiau labia dėkinga jei pavyks mano sapną paaiškinti