;

Jei sapnuojate, kad šeriate jautį, aplinkiniams nepatinka, jog pernelyg pataikaujate viršininkui;

Moteriai šis sapnas reiškia ir nuolaidžiavimą, pritarimą vyro nuomonei;

Merginai šerti jautį – ji nepatinka būsimo vyro tėvui ar vyresniam broliui;

Ganyti jaučius – būsite nuoširdžiai priimtas į įtakingų asmenų draugiją;

Jaučio įniršis, baubimas – blogas sapnas: artėja nesutarimai šeimoje, kurių nepavyks nuslėpti nuo aplinkinių;

Baltas jautis – susitaikymas, ypač jaunavedžių;

Vienaragis jautis – pavojus tik tariamas, nesibaiminkite;

Girdyti jautį – lemtingas pelnas;

Jeigu sapne jūs matote gražią ir gerai nupenėtą jautį, tai reiškia, kad artimoje ateityje jūs tapsite lyderiu savo aplinkoje ir daugelis norės jūsų dėmesio;

Sapnas, kuriame sotūs jaučiai ganosi žalioje pievoje reiškia sėkmę ir tai, kad jūsų padėtis visuomenėje yra tvirta;

Veisliniai, gražūs jaučiai, kurie sapne sukelia jūsų susižavėjimą reiškia sėkmingą santuoką ir stabilią materialinę padėtį;

Jeigu moteris mato sapne jautį, kuris geria vandenį iš upės, tai reiškia, kad ji sutiks tekėti už savo mylimojo, kuris jau seniai yra įrodęs savo ištikimybę;

Vyrui toks sapnas reiškia susitikimą su gražia ir žavinga moterimi;

Jautis, sapne stovintis prie prūdo ar upės – blogas ženklas;

Sapnuoti besigrumiančius bulius – barniai;

Šokinėjantis jautis – kažkas padarys paslaugą;

Pasiutęs jautis – persekiojimai ir kančios;

Jautis be ragų – planai bus pelningi;

Girdėti jaučio baubimą – blogas ženklas, gali būti nesutarimai šeimoje;

Sapnuoti ariantį jautį – namuose ramybė;

Pirkti jautį – neišvengsite ginčų;

Gauti dovanų jautį – praturtėsite;

Šerti jautį – pataikausite viršininkui ir savo vyrui;

Pjauti jautį – teks kentėti, bet pabaiga jus turėtų nudžiuginti;

Užmušti jautį – išvengsite pavojaus;

Sapne būti buliaus užpultam ir subadytam – persekioja galingi žmonės, bet patirsite ir meilę.

Jei jautis subadytų jus – meilės laimė;

Pirkti jautį – ginčas;

Sapne papjauti jautį – išvengti didelio pavojaus.

Sapnų interpratacija pirmą kartą užfiksuota 3000-4000 metų prieš Kristų, tada jie buvo aiškinami ir aprašomi molinėse lentelėse. Sapnai mus apžavėjo nuo to laiko, kai galėjome juos atpasakoti. Nuo tada ir stengiamės suprasti jų reikšmes.

Kai kurių pirmųjų bendruomenių nariai negalėjo atskirti sapnų pasaulio nuo realiojo. Arba jie tiesiog pasirinko to nedaryti, nes galvojo, kad sapnai nėra realybės pratęsimas, o visai kitas, daug galingesnis, pasaulis.

Graikų ir Romėnų laikais, sapnai buvo priskiriami religijos sričiai. Tada žmonės tikėjo, kad sapnai yra Dievų žinutės arba pranešimai iš mirusiųjų. To laikmečio gyventojai į sapnus žiūrėjo tarsi į sprendimus ką ir kaip daryti, kokius veiksmus atlikti. Jie tikėjo, kad sapnai nusako ir perspėja dėl ateities. Buvo satomos specialios šventyklos, kuriose žmonės praleisdavo naktis tikėdamiesis, kad sapnuojant aplankys Dievų siųstos žinutės. Jų tikėjimas sapnais buvo labai stiprus ir galingas: dažnai nulemdavo didžiųjų politinių ir karinių lyderių veiksmus. Juodu ant balto užfiksuota, kad sapnų aiškintojai net lydėdavo lyderius į mūšius ir padėdavo parinkti karinę strategiją.

Aristotelis, graikų filosofas, tikėjo, kad sapnai buvo fiziologinės funkcijos, kurios leisdavo diagnozuoti susirgimus bei įvairius užkratus.

Helenistinio periodo metu didžiausias dėmesys buvo sutelktas sapnų savybei gydyti. Šventyklos buvo statomos sapnams ir jų galiai gydyti. Tikėta, kad sergantiems tereikia permiegoti jose ir per sapnus jie pasveiks.

Egipte šventikai taip pat buvo ir sapnų aiškintojai. Egiptiečiai užfiksavo savo sapnus hieroglifuose. Buvo tikėta, kad žmonės su konkrečiomis vizijomis ir ryškiais sapnai buvo palaiminti ir išaukštinti bei apdovanoti Dievų.

Kinijoje sapnai yra ta vieta, kur dvasia ir siela palieka mūsų kūnus kasnakt ir grižta tik bundant. Kinai tikėjo, kad sielos palieka kūnus tam, kad galėtų žengti į realųjį pasaulį. Jie baiminosi, kad, netikėtai pažadinus, siela gali nesuspėti sugrįžti. Dėl šio tikėjimo ir tradicijų dalis kinų dar ir dabar vengia žadintuvų. Kai kurios Šiaurės ir Pietų Amerikos indėnų gentys galvojo taip pat, kad siela palieka kūną, miegant ir sapnuojant. Jie tikėjo, kad ainiai (protėviai), įsikūniję į augalus ar gyvūnus, gyvena jų sapnuose. Sapnai indėnams buvo vieta, kur galėjo sutikti ir kontaktuoti su savo protėviais. O taip pat sapnuose jie rasdavo savo gyvenimo tikslą ir pašaukimą.

Viduramžiais sapnai buvo lyginami su blogiu, o sapnų vaizdiniai – velnio apraiškos. Buvo tikima, kad sapnuojant, pasiekiama labai pažeidžiama būsena, kada velniui lengviausia užnuodyti žmogaus sąmonę. Žmonės tikėjo, kad juodžiausius darbelius velnias atlieka per sapnus, kad galėtų nukreipti žmogų neteisingu keliu.

Ankstyvame 19-ame amžiuje sapnai buvo sulyginti su buities rupesčiais ar netgi virškinimo problemomis. Tada sapnas buvo skiriamas labai menkas dėmesys. Tik vėliau šiame amžiuje Sigmund’as Froid’as atgaivino sapnų svarbą, jų reikšmes ir poreikį interpretacijoms. Jis buvo sapnų studijų revoliucionierius ir pradininkas.

Apbendrinant visą žmonijos nueitą kelią skirtingose kultūrose ir civilizacijos, sapnai visada turėjo didžiulę svarbą, apgaubtą paslapties ir troškimo išaiškinti. Net ir Biblijoje sapnai paminėti kelis šimtus kartų.

Sapne užmušti vorą ar vorus – nugalėsite savo priešą.

panašūs sapnai: voratinklis